Tikros ist.

Tinklelis Sąrašas

Didėjantis
Puslapis:
  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  1. P
    Džentelmenas Džonis
    Škotijoje gimęs lietuvių imigrantų sūnus Džonis Ramenskis (Johnny Ramensky, arba Jonas Ramanauskas, 1905–1972) išgarsėjo kaip seifų plėšikas ir sumanus bėglys iš griežčiausiai saugomų kalėjimų, savo įgūdžius ir žinias apie sprogmenis panaudojęs ir Antrajame pasauliniame kare. Parašiutu nuleistas už fronto linijos išsprogdindavo Rommelio, Göringo ir aukščiausios vokiečių karo vadovybės seifus, parūpindavo kovų eigą lėmusių dokumentų. Už tai apdovanotas. Drąsus kare, taikos metu laikęsis principo plėšti įmonių, o ne asmeninę nuosavybę ir vengęs smurto net prieš pareigūnus, Džonis buvo nusipelnęs tiek aukščiausių politikų ir generolų, tiek nusikaltėlių, tiek policininkų pagarbą. Apie jį Škotijoje iki šiol dainuojamos baladės. Tai veiksmo filmą pranokstantis pasakojimas apie žmogaus, negalėjusio tverti be pavojų, nepaprastą gyvenimą. Paremta atsiminimais ir dokumentais, iliustruota nuotraukomis, ši knyga pasakoja škotų legenda tapusio darbininkų iš Lietuvos sūnaus istoriją. Plačiau
  2. P
    Laiškai iš Bordo

    Laiškai iš Bordo

    7,89 €
    „Laiškai iš Bordo“ – knyga apie drąsą. Drąsą eiti savu keliu. Bijoti ir... vis tiek daryti. Juk drąsa – tai ne baimės nebuvimas. Drąsa – tai savo svajonės siekimas, nepaisant baimės. Knygos autorė kaip tik tokia – drąsi ir einanti savo keliu. Norėtum kažką pakeisti, tačiau nežengi pirmo žingsnio? Skaityk Aurimos laiškus. Jei septynis vaikus turinti moteris galėjo leistis paskui savo svajonę, gali ir Tu! Sieki permainų, pavargai nuo kasdienės rutinos? Atsiverk laiškų istorijai – ji ves ne tik Prancūzijos keliais, bet ir padės atrasti savąjį! Ilgiesi padrąsinimo ar įkvėpimo svajoti? Ši knyga kaip tik Tau! Apie Aurimos norą gyventi Prancūzijoje sužinojau gerokai prieš jai išvažiuojant. Tik... mes daug ko norime, bet maža darome. Pamenu, kalbėjomės mano namų virtuvėje gerdamos arbatą, mačiau, kaip nuo jaudulio žiba draugės akys. Stebėjau. Linkėjau, kad būtų taip, kaip ji nori ir kaip jų šeimai geriausia. Viskas nutiko taip, kaip kad Aurima buvo pasakojusi: kelionė tik su vyru savosios vietos ieškoti, prancūzų kalbos pamokos ir, galų gale, šeima didžiajame šeimos automobilyje – kelyje! Aurima man – įkvėpimas. Permainoms. Eiti ten, kur kviečia širdis. Neabejoju, ji įkvėps ir Tave. Jei tik leisiesi į kelionę laiškų eilutėmis. - Loreta, pirmoji skaitytoja, penkių vaikų mama Plačiau
  3. Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija
    Buvusios „Islamo valstybės“ sekso vergės ir Nobelio taikos premijos nominantės bei JT geros valios ambasadorės atsiminimai 2014 metais „Islamo valstybė“ užpuolė Nadios Murad gimtąjį jazidų (kurdų religinė mažuma) kaimelį šiaurės Irake ir jos, 21 metų moksleivės, gyvenimas sudužo į šipulius. ISIS kareiviai žudė vyrus, kurie nesutiko atsiversti į islamą, ir moteris, kurios buvo per senos tapti sekso vergėmis. Nadios motiną ir šešis brolius taip pat nužudė, o ji pati buvo išvežta į Mosulą ir, kaip ir tūkstančiai kitų jazidų moterų, parduota į „Islamo valstybės“ sekso vergiją. Mergina buvo laikoma nelaisvėje, mušama ir prievartaujama, tačiau galiausiai jai pavyko pabėgti ir išsigelbėti. Nadia nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną ji taps žmogaus teisių aktyviste. Ji metė iššūkį visoms etiketėms, kurias jai mėgino klijuoti gyvenimas: našlaitės, prievartos aukos, vergės, pabėgėlės. Vietoje jų ji susikūrė naujas: likusi gyva, jazidų lyderė, moterų užtarėja, Nobelio taikos premijos nominantė, Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė, o dabar ir knygos autorė. Nadia ne tik sugebėjo išreikšti savo nuomonę, ji taip pat kalba už kiekvieną jazidą, nukentėjusį nuo genocido, vykdomo Irake, už kiekvieną prievartautą moterį ir už kiekvieną likimo valiai paliktą pabėgėlį. Ši knyga – tai didžiulio žmogaus noro gyventi liudijimas ir meilės laiškas – prarastai šaliai, trapiai bendruomenei ir karo išblaškytai šeimai. Drąsus Nadios Murad liudijimas yra šiurpus, tačiau labai reikalingas ir svarbus skaitinys... Visi, kurie nori suprasti, ką daro vadinamoji „Islamo valstybė“, privalo perskaityti šiuos atsiminimus. Economist Neapsakomai vertinga knyga. Tai ne tik jazidų genocido liudijimas, bet ir švelni odė gyvenimo būdui, kuris jau sunaikintas. Jewish Journal Nadia Murad – žmogaus teisių aktyvistė, nominuota Nobelio taikos premijai, apdovanota Vaclavo Havelo žmogaus teisių ir Andrejaus Sacharovo premijomis, pirmoji Jungtinių Tautų Prekybos žmonėmis aukų orumo geros valios ambasadorė. Kartu su jazidų teisių organizacija „Yazda“ rengia „Islamo valstybės“ nusikaltimų medžiagą, kad galėtų šią organizaciją paduoti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Ji taip pat įkūrė programą „Nadios iniciatyva“, kuri skirta genocidą ir prekybą žmonėmis išgyvenusiems padėti. Jenna Krajeski – žurnalistė, kurios reportažai iš Turkijos, Egipto, Irako ir Sirijos publikuojami tokiuose leidiniuose kaip New Yorker, Slate, Nation, Virginia Quarterly Review ir kt. Plačiau
  4. P
    Emigrantai. Ar braškės virsta ferariais?
    Atvira ir sukrečianti pirmųjų emigrantų istorija. Julija į Angliją iškeliavo ne iš gero gyvenimo. Vieniša trijų vaikų motina, vos sudurianti galą su galu, 2000 metais nusprendė įsidarbinti Anglijoje, kuri atrodė lyg pažadėtasis rojus. Nelegaliai. Išvyko tik dviem mėnesiams skinti braškių ir užsidirbti pusės metų algos, nė neįtardama, kad tie mėnesiai virs metais ir visam laikui pakeis jos gyvenimą. Tuomet ji nežinojo, ką reikės patirti dėl sotesnio duonos kąsnio... Ką teko išgyventi nelegaliai dirbantiems emigrantams? Kokie likimai atginė tautiečius? Kuo įdarbintojų pažadai skyrėsi nuo realybės? Ar tikrai užsienyje lietuvis lietuviui – vilkas? Ar braškės virsta ferariais? Plačiau
  5. P
    Dabar tu armijoje. Sovietų Sąjungoje tarnavusių lietuvių patirtys.
    Tik tarnavę gali suprasti Sovietų armiją. Šių dienų smalsuoliams, interneto pasaulyje pabandžiusiems surasti Pietų Karelijos vietovę Vieščevą, nusivilti netektų – tokia vietovė tikrai yra. Ją ženklina apleistas aerodromo kilimo ir tūpimo takas, anksčiau išplėtota infrastruktūra, aplink kurią dabar – tankų išvažinėti keliai. Daugybę metų iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tūkstančiai jaunų vyrų iš Lietuvos įvairiausiuose Sovietų Sąjungos šalies kampeliuose tarnavo mūsų kraštą pasiglemžusioje okupacinėje kariuomenėje, kur jiems buvo brukama svetimos šalies ideologija, susaisčius karine priesaika. Knygoje į uždarą kariuomenės sistemą žvelgiama iš vidaus, pašauktų tarnauti vyrų akimis, kurie atlieka karinę tarnybą Vieščevo vietovėje esančioje karinėje bazėje. Plačiau
  6. P
    Pusė mano širdies. Jaudinantis lietuvių emigrantės, netekusios dukros Anglijoje, pasakojimas
    Turbūt nėra motinai skaudesnio dalyko, nei netekti savo mylimo vaiko. Vis dėlto spaudoje gana dažnai pasirodo žinių apie iš lietuvių užsienyje atimtus vaikus. Nors paprastai dėl to kaltinamos vaiko teisių apsaugos tarnybos, ar tikrai kalta būna tik viena pusė? Knygoje pasakojama tikra Alės Ambrasaitės istorija. Ieškodama geresnio gyvenimo Alė 2006 metais išvyko gyventi į Angliją, kur dirbo sanitare slaugos namuose. Nors iš pradžių viskas klostėsi gerai, 2009 metais anglų Vaiko tarnyba iš jos paėmė dukrą. Oficiali priežastis – problemos dėl alkoholio. Autorė nuoširdžiai ir jautriai pasakoja apie kelią, kurį turėjo nueiti, kad įrodytų, jog visomis išgalėmis siekia pakeisti savo gyvenimo būdą, apie brangiai kainavusias Vaiko tarnybos darbuotojų klaidas ir išgyvenimus, kurie ją lydi iki šiol. Kas nutinka, kad tėvai, nepaisydami savo vaikų saugumo, griebiasi alkoholio? Kodėl sistema, kuri turėtų apsaugoti vaikus, daužo jų gyvenimus? Ar įmanoma ką nors pakeisti, kai nepadeda net oficialus Lietuvos Seimo narių kreipimasis? Kaip net juodžiausią valandą išsaugoti viltį? Plačiau
  7. P
    Pablo Eskobaras - mano tėvas. Tikra istorija, įkvėpusi serialo NARCOS kūrėjus, kurią parašė garsiojo Kolumbijos narkobarono sūnus
    Garsiausi nusikaltėlių pasaulio atstovai Boni ir Klaidas ar net pats Alas Kaponė nublanksta prieš Kolumbijos narkotikų baroną Pablą Eskobarą. Prekyba narkotikais jam pelnė septintą vietą turtingiausių pasaulio žmonių sąraše. Kalbama, kad slapstydamasis nuo policijos kalnuose jis sudegino du milijonus dolerių tam, kad jo dukra sušiltų, o 10 proc. (apie du milijardus dolerių!) pelno kasmet nurašydavo kaip nuostolius, nes apytiksliai tiek pinigų suėsdavo žiurkės ar sutrūnydavo saugyklose. Nors Eskobaras tiekė 80 proc. viso pasaulio kokaino, kariavo su vyriausybe ir žiauriai susidorodavo su konkurentais, jis buvo rūpestingas tėvas ir paprastų žmonių herojus – dalydavo pinigus vargšams, įrengė futbolo aikštelių vaikams. Ši knyga – Eskobaro sūnaus išpažintis apie nesuvokiamai turtingą ir pavojingą jų šeimos gyvenimą, šokiruojantis ir atviras žvilgsnis į kriminalinio pasaulio užkulisius ir dvi tiesos apie Pablą Eskobarą – mylintį tėvą ir nusikaltėlį, privertusį kentėti begalę žmonių. Juanas Pablas Escobaras – garsiojo narkotikų barono Pablo Escobaro sūnus, po tėvo mirties išvykęs gyventi į užsienį ir net pasikeitęs vardą į Juaną Sebastiáną Marroquíną Sau prisiekęs nesekti tėvo pėdomis, jis pasirinko architekto, dizainerio, dėstytojo ir rašytojo kelią. Juanas Pablas Escobaras sako, kad šią knygą nusprendė parašyti kaip žinutę šiuolaikiniam žmogui apie gyvenimą, kurio niekas niekada neturėtų pakartoti. • Pablas Escobaras per mėnesį išleisdavo 2 500 dolerių guminėms juostelėms, skirtoms banknotų ryšuliams. • Manoma, kad Pablas Escobaras atsakingas už 4 000 žmonių mirtis, tarp jų 200 teisėjų, 1 000 policijos pareigūnų, daugybės žurnalistų ir vyriausybės darbuotojų. • Pablas Escobaras pats sau suprojektavo kalėjimą, kuriame buvo baras, sūkurinė vonia, sporto aikštynai, krioklys ir pan. • Skaičiuojama, kad Pablo Eskobaro Escobaro turtas klestėjimo metais siekė 30 bilijonų dolerių. Plačiau
  8. P
    Paprastas darbas. Romanas apie karą, kurį parašė lietuvis, išgyvenęs daugybę slaptų operacijų šių dienų kariniuose konfliktuose
    Ar tai nutiko iš tikrųjų? Po pseudonimu savo vardą slepiantis Lietuvos karys apie šių dienų karines operacijas rašo taip realistiškai, kad nejučia pagalvoji: tai vyksta realybėje! Vietovės pavadinimas nutylimas, bet kažkur toli, kur plyti dykumos ir tęsiasi kalnų grandinės, vyksta karas. Su vietiniais kariauja tarptautinės pajėgos. Pagrindinis veikėjas, karinės žvalgybos karys kodiniu vardu Svetimas, dalyvauja misijoje vienoje iš konflikto zonų. Svetimas – patyręs karys, tad jis siunčiamas į karščiausius konflikto taškus. Gavęs užduotį surinkti informaciją apie vieną vietinį gyventoją jis nė neįtaria, kad tai tik prasideda slapta operacija, kuria siekiama sunaikinti priešų vadus. Operacijai prasidėjus viskas pakrypsta neplanuota linkme ir priešo persekiojamas karių būrys turi trauktis. Kiekvienas tolesnis jų žingsnis taps gyvybės arba mirties klausimu. Kūrinyje įtampa pulsuoja iki pat pabaigos. Ramybės ir poilsio valandas keičia įtemptas kontakto laukimas bei adrenalino sklidinos susišaudymo minutės. Romano autorius – ilgametę patirtį turintis karys, panoręs, kad jo privatus gyvenimas liktų anapus slapyvardžio. „Šitą knygą taip pat skiriu kariams, kurie kasdien sąžiningai tarnauja savo šaliai ir ne todėl, kad taip įpareigoja statutai, o todėl, kad priesaikos žodžiai, be pompastikos ir lozungų, yra jų vidinė nuostata, ir todėl, kad tiki, jog tai, ką daro, leidžia kitiems mėgautis gyvenimo pilnatve.“ Plačiau
  9. P
    Berniukas su smuiku
    Vokiečiams rengiantis likviduoti Kauno getą, lietuvis Jonas Paulavičius ėmėsi ieškoti gabaus smuikininko Jochanano Faino, ketindamas jį paslėpti savo namuose. Be šio keturiolikmečio, Paulavičių šeima iš mirties gniaužtų tada ištraukė dar 15 žmonių: žydų, lietuvių, rusų. Šančių geležinkelio dirbtuvių stalius Jonas, Lietuvos kariuomenės savanoris, buvo apsisprendęs su nacizmu kovoti be ginklo – gelbėdamas žmones. Visų pirma planavo padėti žydų inteligentams, kad po karo kada nors atsikursianti Lietuvos žydų bendruomenė turėtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. 1947-aisiais Jochananas Fainas nelegaliai perėjo sieną – jo laukė ilga kelionė į Izraelį. Tačiau jis iki šiol prisimena lietuviškų dainų ir atmintinai deklamuoja „Anykščių šilelį“. „Berniuką su smuiku“ parašė jau būdamas garbaus amžiaus, kai suvokė turįs palikti savo liudijimą. Autorius atvirai pasakoja ypatingą Paulavičių namuose priglaustų žmonių išgelbėjimo ir savo klajonių istoriją. Ši knyga ne tik apie gyvenimą gete ir slėptuvėse, ji puikiai perteikia Kauno peizažą karo bei pokario metais. Taip pat – pirmą kartą lietuviškai – prabyla apie žydų išvykimą iš Lietuvos po 1944-ųjų. Plačiau
  10. P
    Afganistano daktaras
    Vilius Kočiubaitis (g. 1963) yra karo gydytojas, turi majoro laipsnį. Tarnauja Lietuvos kariuomenėje, dirba Marijampolės ligoninėje. Laisvai kalba anglų, prancūzų, lenkų, rusų kalbomis. Beveik dvejus metus dirbo Afganistane, Kabulo ir Goro provincijos ligoninėse. Yra išleidęs romaną „Miestelis, kuris buvo Jo“ (2013), dviejų tomų monografiją „Vištytis“ (2015), šiuo metu rengia naujus monografijos tomus. Kuris žmogus sielos ramybės galėtų ieškoti pragaru virtusiame krašte? Taip elgiasi lietuvis gydytojas Vilhelmas Vėberis, grįžęs dirbti į Afganistano ligoninę. Skurdas, viduramžių tradicijos, neapykanta kitatikiams, smurtaujantys talibai – tokia Afganistano kasdienybė. Akistata su mirtimi čia įprastas dalykas, o išlikimo pamokos ypač skausmingos. Keliaudamas per nusiaubtą kraštą, Vėberis bando prisitaikyti prie vietos papročių. Jo kelyje išdygsta ir vienas kitas atklydęs svetimšalis. Užsienietė moteris, dešimčiai dienų tapusi Vėberio pakeleive, irgi bėga nuo praeities šmėklų. Ji lyg šviesos spindulys blyksteli gydytojo gyvenime, tačiau užgęsta taip ir nesugebėjusi prigyti nesvetingoje žemėje. Šis vyriškas, kiek šiurkštokas, erotikos kupinas romanas mus veda ne tik per Hindukušo kalnus ir slėnius. Tai kelionė žmogaus sielos labirintais, kartais nerandant jokio išėjimo. Rankraštį perskaičiau vienu prisėdimu. Nuo tų laikų, kai rankose laikiau „Tūkstantį ir vieną naktį“, nebuvau taip įnikęs skaityti jokios knygos. Keisti, egzotiški įvykiai čia aprašomi įtikinamai, nors ir sunku patikėti, kad visa tai dedasi mūsų dienomis. Apie Afganistaną girdime ir skaitome daug, tačiau grožinis tekstas sukelia visai kitų emocijų nei laikraščiai ar televizija. Knygoje Vakarai susitinka su Rytais, Europa su Azija. Dr. Gintautas Grabauskas Mičigano universitetas Plačiau
Puslapis:
  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4

Tinklelis Sąrašas

Didėjantis