Biografijos

Tinklelis Sąrašas

Didėjantis
Puslapis:
  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  1. Apšviestoji

    Apšviestoji

    11,09 €
    TIKRAS PASAKOJIMAS APIE VALIĄ KEISTI SAVO LIKIMĄ „Apšviestoji“ – tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Pasitelkdama itin taiklias įžvalgas, – o būtent jomis ir išsiskiria visi didieji rašytojai, – Tara Westover sukūrė meistrišką, nepaprastai brandų, universalų pasakojimą apie pačią išsimokslinimo esmę: kas tai yra ir ką jis suteikia? Juk pirmučiausiai ne ką kita, o galimybę pažvelgti į savo gyvenimą šviežiomis akimis ir valią jį keisti. Tara Westover pirmąkart į mokslo įstaigą įžengė būdama septyniolikos. Gimusi survivalistų šeimoje kalnuose ji nuo mažens ruošėsi pasaulio pabaigai. Vasaromis talkindavo motinai, pribuvėjai, – rinkdavo žoleles, o žiemomis – padėdavo tėvui rūšiuoti metalo laužą. Taros tėvas nepasitikėjo medicina, todėl mergaitė akyse nematė nė vieno gydytojo ar slaugės. Žaizdos būdavo gydomos namuose vaistažolėmis. Šeima gyveno visai atsiribojusi nuo visuomenės – nebuvo nieko, kas pasirūpintų vaikų mokslais. Vis dėlto vienam Taros broliui sugebėjus įstoti į koledžą ir papasakojus apie anapus kalnų plytintį pasaulį, ji apsisprendė pakeisti savo gyvenimą. Mergina pradėjo mokytis savarankiškai ir galiausiai buvo priimta į Brigamo Jango universitetą. Čia pirmą kartą išgirdo apie tokius dalykus kaip Holokaustas ir Pilietinių teisių judėjimas. Žinių troškimas ją visiškai pakeitė ir nuvedė toli už vandenyno – į Harvardo ir Kembridžo universitetus. Tara Westover gimė Aidaho valstijoje 1986 m. visiškai atsiribojusioje nuo išorinio pasaulio šeimoje ir buvo rengiama pasaulio pabaigai. Prieš tėvo valią pasiryžo siekti mokslo. 2008 m. Birgamo Jango universitete jai buvo suteiktas humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis. Netrukus paskirta Gateso stipendija Kembridže. 2009 m. Kembridžo Šv. Trejybės koledže autorė gavo filosofijos magistro laipsnį, o 2010 m. tapo Harvardo universiteto vizituojančia stipendininke. 2014 m. grįžo į Kembridžą, ir ten jai buvo suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis. #1 NEW YORK TIMES, WALL STREET JOURNAL IR BOSTON GLOBE BESTSELERIS WASHINGTON POST IR USA TODAY BESTSELERIS THE CARNEGIE MEDAL OF EXCELLENCE PRIZO ILGASIS SĄRAŠAS PREZIDENTO BARACKO OBAMOS 2018 M. REKOMENDUOJAMŲ VASAROS SKAITINIŲ SĄRAŠAS VIENA IŠ TIME GERIAUSIŲ 2018 M. AUTOBIOGRAFIJŲ VIENA IŠ PUBLISHERS WEEKLY 10 GERIAUSIŲ METŲ KNYGŲ PBS NEWSHOUR/NEW YORK TIMES MĖNESIO KNYGA GERIAUSIŲ 2018 M. KNYGŲ AMAZON REDAKTORIŲ PASIRINKIMAS #1. Plačiau
  2. P
    Dabar tau skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo dienoraščiai
    Sveiki atvykę į 97 valandų darbo savaitę. Sveiki atvykę ten, kur priimami gyvenimo arba mirties nuosprendžiai. Sveiki atvykę, kur siaučia kūno skysčių cunamis. Sveiki atvykę ten, kur mokamas atlyginimas, prilygstantis ligoninės automobilių stovėjimo aikštelės kvadratinio metro įkainiui. Pamojuokite atsisveikindami bičiuliams ir mylimiesiems. Sveiki atvykę į jaunesniojo gydytojo gyvenimą. Kartais linksma, kartais bauginanti, kartais liūdna knyga pasakoja apie viską, apie ką norėjote sužinoti ir apie ką nenorėjote — gyvenimą ligoninės palatose ir už tų palatų sienų. Beje... taip, gali likti randas. Plačiau
  3. P
    Mano istorija

    Mano istorija

    15,39 €
    ATVIRI, JAUDINANTYS IR ĮKVEPIANTYS BUVUSIOS JUNGTINIŲ VALSTIJŲ PIRMOSIOS PONIOS PRISIMINIMAI Vaikystėje Michelle Robinson pasaulis buvo pietinė Čikaga, kur ji su broliu Craigu dalijosi kambariu šeimos bute antrame aukšte, žaidė gaudynių parke; jos tėvai Fraseris ir Marian Robinsonai užaugino ją atvira ir nebijančia reikšti nuomonės asmenybe. Tačiau netrukus gyvenimas paskatino ją išplėsti savo pasaulio ribas ir nuvedė į Prinstono universitetą, kur ji pirmą kartą sužinojo, ką reiškia būti vienintele juodaode auditorijoje, o galiausiai ji buvo užkelta į stiklo bokštą ir tapo įtakinga bendrovių teisininke. Bet vieną vasaros rytą jos kabinete pasirodęs teisės studentas Barackas Obama sujaukė visus kruopščiai kurtus jos planus. Knygoje Michelle Obama pirmą kartą aprašo pirmuosius santuokos metus, sunkumus derinant darbą, šeimą ir sparčiai kylančią vyro politinę karjerą. Ji papasakoja mums jų asmeninę diskusiją apie tai, ar Barackas turėtų kandidatuoti į prezidentus, supažindina su savo asmenybės (populiarios, bet dažnai kritikos strėlių per jo rinkimų kampaniją sulaukusios) vaidmeniu. Oriai, su puikiu humoru ir nepaprastai atvirai ji pateikia mums gyvą šeimos istorinio tapsmo, į kurį sutelktas viso pasaulio dėmesys, ir 8 įsimintinų gyvenimo Baltuosiuose rūmuose metų (per juos ji turėjo progą pažinti šalį, o šalis ją) užkulisių aprašymą. „Mano istorija“ veda skaitytoją per kuklias Ajovos virtuvėles ir Bakingamo rūmų puotų sales, supažindina su širdį gniaužiančio ypatingos ir novatoriškos istorinės figūros sielvarto ir neapsakomo atsparumo akimirkomis ir atskleidžia jos siekius gyventi autentiškai, pastangas pasitelkti savo stiprybę ir balsą aukštesniems tikslams. Nuoširdžiai ir drąsiai pasakodama savo istoriją ji meta iššūkį mums visiems – kas mes esame ir kuo norime tapti? MICHELLE ROBINSON OBAMA buvo pirmoji Jungtinių Valstijų dama 2009–2017 metais. Prinstono universiteto ir Harvardo teisės mokyklos absolventė Michelle Obama karjerą pradėjo dirbdama teisininke Čikagos teisinių paslaugų įmonėje „Sidley & Austin, čia ji sutiko būsimą vyrą Baracką Obamą. Vėliau ji dirbo Čikagos mero biure, Čikagos universitete ir Čikagos universiteto Medicinos centre. Ponia Obama taip pat įsteigė organizacijos „Public Allies“, rengiančios jaunus žmones karjerai viešajame sektoriuje, skyrių Čikagoje. Obamos dabar gyvena Vašingtone ir augina dvi dukras Malią ir Sashą. „Dar daugybės dalykų nežinau apie Ameriką, apie gyvenimą ir apie tai, ką gali atnešti rytojus. Tačiau pažįstu save. Mano tėtis, Fraseris, išmokė mane daug dirbti, dažnai juoktis ir laikytis duoto žodžio, o mama, Marian, – galvoti savo galva ir pasakyti savo nuomonę. Kai gyvenome ankštame butelyje pietinėje Čikagoje, jie padėjo man suvokti mūsų istorijos, mano istorijos, savo šalies istorijos vertę. Net jei ta istorija nei graži, nei tobula. Net jei ji kur kas tikroviškesnė, nei norėtųsi. Niekas ir niekada neatims jūsų istorijos. Ji priklauso jums.“ Plačiau
  4. P
    Dienos ritualai

    Dienos ritualai

    4,99 €
    Romanistai, poetai, dramaturgai, dailininkai, filosofai, mokslininkai ir matematikai pasakoja, kaip įveikia daugumą kliūčių, kad galėtų dirbti kaip tinkami – keldamiesi anksti arba ilgai vakarodami; mėgaudamiesi spurgomis ar vonia, be saiko gerdami kavą ar ilgai vaikštinėdami. Thomasas Wolfe’as rašė stovėdamas virtuvėje, Jeanas-Paulas Sartre’as rydavo koridaną, Descartesas mėgo gulinėti lovoje, Anthony Trollope’as kiekvieną rytą prieš eidamas į darbą užsibrėždavo parašyti tris tūkstančius žodžių (250 žodžių kas penkiolika minučių per tris valandas). Puikiai parengti, kupini išsamių detalių ir anekdotų 161 įžymaus žmogaus dienos ritualai įkvėps kiekvieną. Plačiau
  5. P
    Džentelmenas Džonis
    Škotijoje gimęs lietuvių imigrantų sūnus Džonis Ramenskis (Johnny Ramensky, arba Jonas Ramanauskas, 1905–1972) išgarsėjo kaip seifų plėšikas ir sumanus bėglys iš griežčiausiai saugomų kalėjimų, savo įgūdžius ir žinias apie sprogmenis panaudojęs ir Antrajame pasauliniame kare. Parašiutu nuleistas už fronto linijos išsprogdindavo Rommelio, Göringo ir aukščiausios vokiečių karo vadovybės seifus, parūpindavo kovų eigą lėmusių dokumentų. Už tai apdovanotas. Drąsus kare, taikos metu laikęsis principo plėšti įmonių, o ne asmeninę nuosavybę ir vengęs smurto net prieš pareigūnus, Džonis buvo nusipelnęs tiek aukščiausių politikų ir generolų, tiek nusikaltėlių, tiek policininkų pagarbą. Apie jį Škotijoje iki šiol dainuojamos baladės. Tai veiksmo filmą pranokstantis pasakojimas apie žmogaus, negalėjusio tverti be pavojų, nepaprastą gyvenimą. Paremta atsiminimais ir dokumentais, iliustruota nuotraukomis, ši knyga pasakoja škotų legenda tapusio darbininkų iš Lietuvos sūnaus istoriją. Plačiau
  6. P
    Dziedas

    Dziedas

    8,00 €
    Pasirodo, kad būdamas gyvas ir užimdamas kuklią, kaip atrodė, vietą kaimo gyvenime, mirdamas Dziedas išplėšė ir nusinešė su savimi ištisą epochą. Ir dauguma tą pajuto. Romas Treinys (1957– 2018) – išskirtinė lietuvių kultūros asmenybė, žmogus, visą gyvenimą atidavęs teatrui: ilgametis Jaunimo teatro šviesų dailininkas, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus asistentas. Gyvenimo pabaigoje Romas Treinys apsigyveno Dzūkijoje, Mardasavo kaime, kur pabaigė vienintelį savo romaną „Dziedas“. Dzūkijos kaime prie Merkio, upės padalintame į Lietuvą ir Lenkiją, skleidžiasi žmonių likimai: žydai ir lietuviai, jų tarpusavio santykiai, kaimo kasdienybė ir ją sugriovęs karas, baisūs pokario metai, kaimynai, tapę partizanais ir išdavikais, žudynės ir tremtys, vidinė jėga, padedanti išlikti, ir mirtys tų, kuriems išlikti nepavyko. Ir pribloškiančios istorijos apie meilę ir kerštą, kurių negali užmiršti net užvertęs knygą. Tačiau su dzūkiškąja linija susipina istorija apie škotus Lietuvoje, prieš akis atskleidžianti Lietuvos istorijos puslapį, apie kurį tiek mažai žinome: Jono Karolio Chodkevičiaus žygiai drauge su škotu Edgaru Ramsay 1605 m., Kėdainių gimnazijos rektoriaus Tomo Ramzos parengtas ir išleistas pirmasis Naujojo Testamento vertimas į lietuvių kalbą, Boguslavo Radvilos bendražygio Mykolo Ramsay dvikovos, Kristupo Ramsay prekybiniai keliai, Tomas Ramza, 1812 m. karo karininkas... Ar visa tai tikrai buvo? Dziedas gyveno tikrai. O dėl viso kito aišku viena: fiktyvūs veikėjai gyvesni už realius, istorija alsuoja, iš po žirgų kanopų virsta dulkių debesys, o Jokūbas neša Rachelę ant rankų, svaigdamas iš laimės ir aistros… „Dziedas“ – romanas, stiprus kaip dzūkiškos smėlynų pušies šaknys, deginantis kaip škotiškas viskis, pilnas istorijų apie susipynusius lietuvių, žydų, lenkų ir škotų likimus. Apie tai, iš kur mes esame kilę, apie mūsų stiprybę vienybėje, apie neužmirštamus senosios Lietuvos žmones. Su Romu apkeliavome pusę pasaulio. Dabar, kai jo jau nebėra, savo rankose laikau jo parašytą knygą. Tai man didžiulė staigmena. Jis ją tyliai ruošė turbūt visą gyvenimą. Ši knyga – ne apie egzotiškas ar tolimas šalis, į kurias Romas Treinys ne kartą vyko su Eimunto Nekrošiaus spektakliais. Joje – istorijos ir portretai žmonių, gyvenusių čia, arti, Lietuvoje. Šalyje, kuri jam visada buvo brangiausia ir svarbiausia. - Andrius Mamontovas Plačiau
  7. Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija
    Buvusios „Islamo valstybės“ sekso vergės ir Nobelio taikos premijos nominantės bei JT geros valios ambasadorės atsiminimai 2014 metais „Islamo valstybė“ užpuolė Nadios Murad gimtąjį jazidų (kurdų religinė mažuma) kaimelį šiaurės Irake ir jos, 21 metų moksleivės, gyvenimas sudužo į šipulius. ISIS kareiviai žudė vyrus, kurie nesutiko atsiversti į islamą, ir moteris, kurios buvo per senos tapti sekso vergėmis. Nadios motiną ir šešis brolius taip pat nužudė, o ji pati buvo išvežta į Mosulą ir, kaip ir tūkstančiai kitų jazidų moterų, parduota į „Islamo valstybės“ sekso vergiją. Mergina buvo laikoma nelaisvėje, mušama ir prievartaujama, tačiau galiausiai jai pavyko pabėgti ir išsigelbėti. Nadia nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną ji taps žmogaus teisių aktyviste. Ji metė iššūkį visoms etiketėms, kurias jai mėgino klijuoti gyvenimas: našlaitės, prievartos aukos, vergės, pabėgėlės. Vietoje jų ji susikūrė naujas: likusi gyva, jazidų lyderė, moterų užtarėja, Nobelio taikos premijos nominantė, Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė, o dabar ir knygos autorė. Nadia ne tik sugebėjo išreikšti savo nuomonę, ji taip pat kalba už kiekvieną jazidą, nukentėjusį nuo genocido, vykdomo Irake, už kiekvieną prievartautą moterį ir už kiekvieną likimo valiai paliktą pabėgėlį. Ši knyga – tai didžiulio žmogaus noro gyventi liudijimas ir meilės laiškas – prarastai šaliai, trapiai bendruomenei ir karo išblaškytai šeimai. Drąsus Nadios Murad liudijimas yra šiurpus, tačiau labai reikalingas ir svarbus skaitinys... Visi, kurie nori suprasti, ką daro vadinamoji „Islamo valstybė“, privalo perskaityti šiuos atsiminimus. Economist Neapsakomai vertinga knyga. Tai ne tik jazidų genocido liudijimas, bet ir švelni odė gyvenimo būdui, kuris jau sunaikintas. Jewish Journal Nadia Murad – žmogaus teisių aktyvistė, nominuota Nobelio taikos premijai, apdovanota Vaclavo Havelo žmogaus teisių ir Andrejaus Sacharovo premijomis, pirmoji Jungtinių Tautų Prekybos žmonėmis aukų orumo geros valios ambasadorė. Kartu su jazidų teisių organizacija „Yazda“ rengia „Islamo valstybės“ nusikaltimų medžiagą, kad galėtų šią organizaciją paduoti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Ji taip pat įkūrė programą „Nadios iniciatyva“, kuri skirta genocidą ir prekybą žmonėmis išgyvenusiems padėti. Jenna Krajeski – žurnalistė, kurios reportažai iš Turkijos, Egipto, Irako ir Sirijos publikuojami tokiuose leidiniuose kaip New Yorker, Slate, Nation, Virginia Quarterly Review ir kt. Plačiau
  8. P
    Tarp juoda ir balta
    „Tarp juoda ir balta“ – įtraukiantis autobiografinis pasakojimas apie tai, kaip pirmą kartą mūsų šalies šachmatų istorijoje moteris iškovojo garbingą vietą sporte, kuriame tradiciškai dominuoja vyrai. Tai pasakojimas apie vienintelę Lietuvoje vyrų didmeistrę – Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Niekam ne paslaptis, kad jos laimėtų čempionatų ir iškovotų titulų sąrašas išties įspūdingas: dukart olimpinė ir dukart Lietuvos vyrų šachmatų čempionė, triskart Europos moterų vicečempionė, pasaulio moterų bronzinė prizininkė ir, pagaliau, Europos šachmatų čempionė! Tačiau ši knyga nėra vien apie pergales. „Per ketvirtį amžiaus trukusią šachmatininkės karjerą buvo visko: pakilimų ir nuosmukių, svaiginančių pergalių ir ne mažiau skaudžių pralaimėjimų. Vis dėlto šachmatai man davė daugiau, nei tikėjausi, o ši knyga – tai galimybė tinkamai atsidėkoti visiems, kas ilgus metus mane palaikė ir manimi tikėjo“, – savo knygoje pripažįsta Viktorija. Šiame autobiografiniame pasakojime autorė suteiks unikalią galimybę pakeliauti po šachmatų pasaulio užkulisius, pažinti šio intelektinio žaidimo magiją ir jame tykančius pavojus, susipažinti su šachmatų bendruomene ir iš arčiau pažvelgti į ne vieną tituluotą šio sporto įžymybę. Visa tai nepaliks abejingų ne tik šachmatų gerbėjų, bet ir tų, kurie norėtų pažinti Viktoriją iš arčiau. Plačiau
  9. P
    Aš esu Barbora. Atsiminimai apie legendinę scenos karalienę
    Atsiminimai apie scenos karalienę, už turinio ir formos išskirtinumą, 2015 m. įvertinti prestižine Vytauto Gedgaudo premija. Fenomenali aktorė, scenos karalienė, sukūrusi nemirtingąjį Barboros Radvilaitės vaidmenį ir tapusi meilės Lietuvai simboliu. „Aš esu Barbora“ – neeilinis, intymus žvilgsnis į Lietuvos teatro primadonos Rūtos Staliliūnaitės gyvenimą jos draugų ir kolegų akimis. Kas iš tiesų buvo Rūta? Praskleiskime scenos uždangą... Būdama jautrios sielos, Rūta atsiskleisdavo tik patiems artimiausiems žmonėms, tad šie atsiminimai – galimybė giliau pažvelgti į legendinės aktorės gyvenimą. Tos, kuri buvo atidi kukliam kaimo žmogui, ir scenos karalienės, galėjusios dėl triukšmingų žiūrovų sustabdyti spektaklį... Knygoje surinkta daugiau nei 50 Rūtą Staliliūnaitę pažinojusių kolegų, rašytojų, režisierių, dailininkų, bendražygių, gimtinės žmonių atsiminimų apie vieną iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. Mintimis dalijasi režisieriai Jonas Jurašas, Gytis Padegimas, Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas, rašytojai Donaldas Kajokas, Sara Poisson, Grigorijus Kanovičius, teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, aktoriai Regimantas Adomaitis, Jūratė Onaitytė, Petras Venslovas ir daugelis kitų. Tekstus papildo aktorės fotografijos iš spektaklių, susitikimų su gerbėjais, literatūrinių vakarų, gimtinės. Plačiau
  10. P
    Ingmaras Bergmanas. Meilė, seksas ir išdavystė
    „Nebūtina būti Bergmano gerbėju, kad prarytum šią knygą vienu prisėdimu. Asmeninis jo gyvenimas - visos tos žmonos, vaikai ir meilužės - primena muilo operą ir kartu aukščiausio lygio klasikinį filmą." - Norran Bergmanas - garsiausias pasaulyje kino režisierius, totaliai dominavęs Švedijos kultūriniame gyvenime. Jo galia buvo milžiniška, situaciją beveik galima prilyginti monopolijai. Visi I. Bergmano koncerno skyriai – kino ir televizijos, teatro, operos, knygų, asmeninio gyvenimo – tiesiog klestėjo. Jo kūriniai buvo išversti į daugybę pasaulio kalbų, pats apdovanotas prestižiniu karališkuoju medaliu Litteris et Artibus už „išskirtinį meninį indėlį į muziką, sceninius kūrinius ir literatūrą“. Buvo Prancūzijos garbės legiono komandoras ir Stokholmo universiteto garbės daktaras. Apie Ingmarą Bergmaną, kaip režisierių ir dramaturgą, rašė nesuskaičiuojami tyrinėtojai ir rašytojai. Išskirtinių asmenybių biografijomis išgarsėjęs švedų žurnalistas Thomas Sjöbergas visų pirma norėjo atskleisti Bergmaną, kokio nepažįstame – kaip privatų asmenį: sūnų, meilužį, vyrą, tėtį. Ar tiesa, kad didesnę gyvenimo dalį I. Bergmanas režisavo ir savo paties paveikslą taip gerai, kad, regis, pats juo patikėjo? Ar tikrai buvo tapęs savo paties sukurtos legendos kaliniu? Bandyti perprasti iš kraujo ir pieno plaukusį žmogų T. Sjöbergui atrodo įdomiau nei kapstytis to asmens pėdsakuose – Bergmano atveju, filmuose ir teatro spektakliuose. Kita vertus, perpratus už darbų slypinčią asmenybę, lengviau kitomis akimis pažvelgti ir į jos kūrinius. Plačiau
Puslapis:
  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4

Tinklelis Sąrašas

Didėjantis