Lietuvos aut.

Tinklelis Sąrašas

Didėjantis
Puslapis:
  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5
  1. P
    Rojalio kambarys

    Rojalio kambarys

    7,66 €
    Viena geriausių lietuvių šimtmečio knygų. Kas nutiktų mūsų pačių ir mūsų artimųjų gyvenimui, jei kiekvienas žinotumėme savo mirties datą? O jei staiga, užuot senę, pradėtume jaunėti? Galbūt esame tik kažkieno kuriami personažai? Kuo tapsime, jei mūsų gyvenamoji erdvė ims trauktis, o namuose pradės dingti kambariai? Jaroslavą Melniką kritikai lygina su Borgesu ir Kafka, Saramago ir Cortázaru. Jo prozą apibūdina kaip „egzistencialistinę", „metaforišką". Išoriškai atpažįstamas situacijas rašytojo plunksna paverčia pokalbiais apie pačius giliausius dalykus. Kas mes tokie? Kodėl esame? Kas mūsų laukia? – štai pagrindiniai klausimai, kuriuos kelia šio unikalaus autoriaus kūryba. J. Melniko knygos yra triskart patekusios į Metų knygos penketuką („Pasaulio pabaiga", „Tolima erdvė", „Maša arba postfašizmas"), buvo įtrauktos į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Vėliau, išleistos Ukrainoje, keturis kartus tapo BBC Metų knygos finalistėmis, o romanas „Tolima erdvė" pripažintas „BBC Metų knyga". Šis romanas, 2017 metais išverstas į prancūzų kalbą, buvo paskelbtas Metų knyga Prancūzijoje (premija Libr à nous), apie ją daug rašė prancūzų žiniasklaida. * * * Naujajai skaitytojų kartai ši knyga bus nežinoma. Praėjo beveik penkiolika metų po pirmojo „Rojalio kambario" pasirodymo. Bet laikas neįveikė jos aktualumo. Neseniai Lietuvoje pagal apysaką „Likimų knyga" buvo pastatytas filmas „Paskutinė diena" (rež. Klaudija Matvijevaitė), pagal apysaką „Rojalio kambarys" rengiamas to paties pavadinimo filmas. 2018 m. „Rojalio kambarį" skaitytojai išrinko viena iš geriausių lietuvių literatūros šimtmečio knygų: sąraše ji užėmė penkioliktą vietą. Tais pačiais metais „Rojalio kambarys" buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas Didžiojoje Britanijoje. Plačiau
  2. P
    Istorija kaip upė

    Istorija kaip upė

    7,00 €
    TRYS MOTERYS, TRYS UPĖS ATNEŠTI LIKIMAI Šioje knygoje juda amžinasis gyvybės ir mirties ratas. Jį laiko upėje suka gimdytojos, pribuvėjos, motinos, žoliautojos, nusikaltėlės ir policininkės, tikinčiosios ir bedievės. Jos keliauja per epochas nuo praamžių, nuo pagonybės iki krikščionybės – ir iki šių dienų. Holė, Konstancija, Gina G., Ubagė susijusios nematomais saitais. Jas vienija nepasotinamas meilės alkis ir būtiškasis išsipildymo troškimas. „Vadink mane „sese!" – sako knygos herojės. Seserystė skleidžiasi per atjautą artimui, nepasotinamą meilės ilgesį ir viską ištveriančią motinystę. Visos moterys paslaptingai susietos su upe, atplukdančia panašius ar net sutampančius likimus. Jų rūpestis artimu gretinamas prie fatališko, beveik kriminalinio žiaurumo, o dialogai su Dievu, kokiu juo tikima, visais laikais tampa vienintele atrama. „Tai tik meilė, nieko daugiau", – sako Ubagė. Rasa Aškinytė – viena įdomiausių šiandienos lietuvių prozininkių, „Metų knygos 2014" laureatė. „Istorija kaip upė" – penktasis rašytojos romanas. Knygoje remiamasi dviem Lietuvos istoriniais faktais: antrąja pranciškonų kankinyste, įvykusia Vilniuje apie 1369 m., ir XVIII a. raganų teismais. Taip pat kūrinyje įvesta mūsų laikų siužetinė linija. Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Plačiau
  3. P
    Taurė, gyvatė ir svastika
    Istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus. Vaida Marija Knabikaitė naujajame savo romane „Taurė, gyvatė ir svastika" grįžta prie neišsemiamos nacių diktatoriaus temos, svarbiausiais romano veikėjais pasirinkusi asmeninius Adolfo Hitlerio gydytojus: Teodorą Morelį, Liudvigą Štumpfegerį ir Karlą Brantą. Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika, vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus? Rašytoja yra išleidusi keturis romanus: „Mėnesiena tamsiame lange" (apie nacistinės Vokietijos diktatorių Hitlerį), „Izidė ir Fortūna" (I-ojo amžiaus senovės Romos tema), „Gulbės sparnu palytėtos" (karaliaus Mindaugo moterų portretai), „Homo festivus" (paauglės išgyvenimai XX amžiaus pabaigoje). „– Neturiu jokio noro reikšti jam savo nuomonę. Tik noriu, kad jis būtų negyvas. Varge! Nejau jūsų centriniame štabe nėra nė vieno tikro vyro?! Nejau visi jo taip bijot? Tu pats vienintele injekcija galėtum padaryti tai, ko... Daktaras Liudvigas Štumpfegeris pajuto, kaip po uniforma iš įtampos jam virpa raumenys. Klausas dabar kalbėjo taip, kaip visai neseniai šefas Himleris. – Štaufi, tu nepažįsti Hitlerio, – tepasakė. – Bičiuli, man nereikia jo pažinti, kad nužudyčiau.“ Plačiau
  4. P
    Lietuviškos apybraižos
    Ironiški pasakojimai apie istorines asmenybes. Šį romaną sudaro septyni atskiri pasakojimai. Juos jungianti grandis – istorinės asmenybės, įvairiu metu ilgesniam ar trumpesniam laikui apsilankiusios Lietuvoje. Pasakojimas persmelktas postmodernistinės ironijos, pagrįstas senųjų mitų dekonstravimu ir naujų legendų kūrimu. Tikros istorinės asmenybės, perkoštos per subtilios ironijos kupiną rašytojo vaizduotę, primena gaivališko karnavalo dalyvius. Kilus Šiaurės karui, į Lietuvą pagaliau išsiruošia Rusijos caras Petras I. Rumšiškėse Jonines mini karvedys Napoleonas. Gelgaudiškio vaikų namuose bręsta būsimasis pasaulinio garso psichiatras Hanibalas Lekteris. Ne pramogauti, o megzti ryšių į Vilnių atvyksta Vladimiras Leninas. Klaipėdos kraštą prijungts prie III-jo Reicho, uostamiestį aplanko Adolfas Hitleris. Minint LTSR 40-metį, šalyje vieši TSKP CK sekretorius, atsakingas už žemės ūkį, Michailas Gorbačiovas. Žlugus komunizmui, 1992 m. į Lietuvą atvyksta Monako princesė Karolina. „Už efemeriškos realybės durų visada lieka daug nesuspėtų pastebėti ir suprasti dalykų. Tekant laikui, vieni įvykiai nugrimzta užmarštin, kiti atgimsta mitais ar legendomis. Šiandien niekas negali dorai pasakyti, koks pasaulis buvo prieš šimtą ar daugiau metų, nes istorija mėgsta meluoti, o dabartis ją gundo suvokti savaip. Iš dabarties perspektyvos dairausi po Lietuvą, į kurią čia užklysta vienadieniai sąjungininkai bei amžini užkariautojai, proletariato vadai, komunizmo piligrimai bei kilmingi nuotykių ieškotojai“ – Herkus Kunčius. Herkus Kunčius – prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas skandalingiausių lietuvių rašytojų, daugelio literatūrinių premijų laureatas. Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Plačiau
  5. P
    Žuvys ir drakonai

    Žuvys ir drakonai

    10,00 €
    Romanas įvertintas Europos sąjungos literatūros premija. Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai" 2015 m. buvo įvertintas Europos sąjungos literatūros premija ir Lietuvių PEN centro išrinktas viena geriausių dešimtmečio knygų. Kūrinys išverstas ar šiuo metu verčiamas į vokiečių, anglų, italų, ispanų, vengrų, bulgarų, lenkų, estų, latvių kalbas. Pristatytas Kinijos, Vokietijos, Austrijos ir Latvijos skaitytojams. Bavarijos kultūros ministerija autorei skyrė specialų apdovanojimą – ilgalaikį kvietimą 2018–2019 metams į Tarptautinius menininkų namus Bamberge Internationales Künstlerhause Villa Concordia. Ši knyga – apie daugelį dalykų. Apie XVIII amžiaus europiečio svajonę pakeisti „tvarką" visame pasaulyje, net ir Kinijoje. Apie XVIII amžiaus prancūzų meilę kiniškiems dalykams ir viso „Senojo pasaulio" neapykantą prancūzams. Apie didėjančią Rytų ir Vakarų „difuziją". Apie šiuolaikinį žmogų, norintį pabėgti į nebeegzistuojančią Kiniją. Ir apie Rytus, kurie visada su mumis, nesvarbu, į kurią pusę žiūrėtume. Naujas, autorės peržiūrėtas leidimas. Plačiau
  6. P
    Selfų slėnis

    Selfų slėnis

    8,67 €
    Šioje knygoje Monika parašė apie JUS. #žmonės #happyfamily #supermama #selfųslėnis – tai grotažymės, žyminčios nerimastingą šio romano veikėjų kasdienybę. Ridas – žurnalų žmogus, jo gyvenimas – kaip iš atviruko. Simona ir Robertas jau šešiolika metų laimingai susituokę. Luko mama atsidavusi motinystei, o Beatričė – svajoja tapti žvaigžde. Bet atvirukai turi antrąją pusę, laimei būdingi potvyniai ir atoslūgiai, atsidavimas gali kankinti, o šlovė taip lengvai nepasiekiama. Virtualų ir tikrą veikėjų gyvenimą jungia nematomas siūlas, kurį vienur vos timptelėjus, kitur prasideda griūtis. Tai knyga apie Slėnį, egzistuojantį visai šalia mūsų – kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, socialinių tinklų profiliuose, žurnalų viršeliuose, o dar dažniau – tiesiog kasdienybėje. Monika Budinaitė – jaunosios kartos rašytoja, nevengianti aštrių temų, psichologinio pobūdžio tekstais kurianti šiuolaikinės mūsų visuomenės paveikslą. Tai ketvirtasis autorės romanas. „Įrenginiams ir tinklams patikėję savo atmintį ir #happy akimirkas, mes to nepastebėdami į dvejetainę sistemą perkeliame ir moralę. Apie likiminį „erorą" autorė pasakoja iš keturių perspektyvų, kurias jungia neįsisąmonintas pasitikėjimas prijungtimi. Prancūzų hedonisto M. Houellebecqo maniera autorė suvis išplauna šiuolaikinio individo orientyrus ir pasitelkusi psichologinę žvalgą paskandina juos dar gilesnėje pikselių vienatvėje. Šis naujažmogis, knygoje vadinamas selfu, neapsaugo ne tik savo tapatybės – per kibernetinę nirvaną likimo valiai palieka savo vaikus.“ – Marijus Gailius „Monika Budinaitė literatūroje ne naujokė. Ji turi nemažą skaitytojų ratą, ir aš buvau viena jų, bet laukiau kai ko daugiau. Laukiau to, kas su šiuo romanu įvyko. Autorė peršoko į kitą lygą, jos proza tapo meistriška, išlaikydama tas savybes, dėl kurių ją pastebėjau: aktuali tematika, įtraukiantis siužetas, labai aiškios ir intriguojančios situacijos, atpažįstami personažų tipai. Tai pasakojimas apie mus, gyvenančius čia ir dabar. Tai išmaniojo telefono ekranėlis. Išjungtas. Galbūt sudaužytas. Paviršiuje atsispindi tai, kas yra giliai, o mūsų kreivos šypsenos – juokas pro ašaras.“ – Sandra Bernotaitė „Šioje knygoje Monika parašė apie JUS. Apie tą jūsų dalį, kurią ištrinate telefone atrinkdami nuotraukas. Apie ribą tarp to, kas esate ir kuo norite būti. Pasidarykite selfį su šia knyga ir pasidalinę feisbuke pameluokite, kad esate ne tokie.“ – Rimantė Kulvinskytė Plačiau
  7. P
    Aš tau sakau

    Aš tau sakau

    5,60 €
    Vaikystėje gyvenau „prie sienos“, o dabar – „už sienos“. Mano gimtuosiuose Lazdijuose apsisukdavo autobusai – toliau nebuvo kur važiuoti, niekas neleido. Išvažiavau, kur galėjau, – į Vilnių studijuoti žurnalistikos. Daugiau kaip prieš dešimtmetį išvykau dar toliau – į JAV, Čikagą. „Aš tau sakau“ – mano pirmoji knyga. Norėjau, kad būtų lengva skaityti, kad džiugintų, kad būtų juokinga. Taip ir bus: vieni juoksis, kiti verks. Priklausomai nuo to, kaip skaitys. Vilma Kava Saulė – Lietuvoje, Vilniuje, Ada – JAV, Čikagoje. Geriausios draugės, kurių gyvenimas, regisi, jau niekuo nebegali nustebinti. Dvi visko mačiusios, vaikus užauginusios, vyrus palikusios ir pačios buvusios paliktos – tokios kaip daugelis mūsų. Lietuvoje jos drauge perėjo ugnį ir vandenį. Bet gyvenimas keičiasi, ir geriausia draugė dabar šypsosi Skype iš už Atlanto. Kas geriau supras ir palaikys, jei ne toji, kuriai gali papasakoti viską, nesvarbu, kad jos nėra šalia? Draugystė – didžiulė jėga, padedanti įveikti silpnumo akimirkas. Vienišumą, kai atrodo, kad likai viena pasaulyje, vaikai toli ir niekas tavęs nemyli. Naujos meilės ilgesį. Ir svetimos šalies kartumą bei žavesį, kai gyvenimą tenka išmokti iš naujo. Pusė Saulės ir Ados gyvenimo jau praėjo, o kitoje pusėje – kas? Rutina? Nuotykis, prasidedantis, kai nusišypsai nepažįstamam vyriškiui? Vienatvė, kai verki su vyno taure prie kompiuterio monitoriaus? Moterys rašo viena kitai tai, ko dažnai neišdrįstų pasakyti garsiai. Vieni metai, kurie keičia viską. Vilnius – Čikaga, iš širdies į širdį. „Aš tau sakau“ – romanas visoms išvažiavusioms ir visoms pasilikusioms. Plačiau
  8. P
    Trisdešimt

    Trisdešimt

    4,90 €
    „Trisdešimt“ – penktoji autorės knyga. Smetonos laikų Kaunas su lapių kailiais pasipuošusiomis damomis ir nūdienos Londonas – su barais ir vienišių butais, kuriuose netyla šmaikštūs, dažnai nepadoriai nuoširdūs jaunų moterų pokalbiai. Tarpukario Kaunas mena Silvijos istoriją, o po mūsų dienų Londoną blaškosi savo trisdešimtojo gimtadienio paniškai bijanti jos proanūkė Jurga – įsimylėjusi klestintį finansininką, bet niekaip nesugebanti pamilti savęs. Vakarais Jurga susitinka su bičiule Brigita, kalbėdamosi apie artėjantį trisdešimtmetį ir savo nesutvarkytą gyvenimą jos kas kartą pasižada iš pagrindų jį keisti. Ir vis nesiima. Kol vieną dieną jųdviejų kelyje pasipainioja Gulzaras – smulkutis, miniatiūrinis senukas iš Irano... Šį kartą užsimojau stoti į akistatą su moteris ištinkančia trisdešimtmečio baime, nes „po to jau tik viską stangrinti ir maskuoti. Esi long life milk“, kaip kartą man sakė bičiulis. Nes viską suspėti, atrodo, reikia iki trisdešimties... O kiek metų buvo mano prosenelei, kai prasidėjo karas? Ne kartą pati savęs klausiau: „Kaip tau ne gėda teršti švento prosenelės atminimo banaliomis išlepusių mergų trisdešimtmečio krizėmis?“ Bet reflektuoti save man visada buvo svarbiau nei pasakoti apie kitus, dabartis visada bus sodresnė už praeitį, o retkarčiais dvejodama dėl savo kūrybos egocentriškumo aš atsigręžiu į sujauktą menininkės Tracey Emin lovą, jau tapusią šiuolaikinio meno eksponatų ikona. Ir ne – man ne gėda. Tik truputį baisu. Vaiva Rykštaitė Plačiau
  9. P
    Privatus gyvulėlių gyvenimas
    Septyni punktai apie knygą 1. Ar mes susikuriame kitus, ar kiti mus kuria, anot knygos – rašo? Ar esama neįmanomo įvardyti kažko, kas kuria ir rašo visus? Kiek mes autentiški ir ar būti tokiems mums būtina? Tokių minčių kils skaitant knygą. O jei kils kitokių – tuo geriau. 2. Palyginti su romanu „Vyno kopija“, ši knyga daug lengviau skaitoma, neturi tiek kodų ir intertekstų, tačiau ir joje nieko nereikia suprasti tiesiogiai, ką skaitytojas / -a labai greit pastebės. 3. Laikas, erdvė ir personažų raiška čia artimesni sakmei, mitui ar sapnui (kartais – anekdotui), tad neverta ieškoti loginių sekų ir paaiškinimų. 4. Knygoje rasite detektyvo, nuotykių, keisčiausių fantazijų, kultūrinių ir psichologinių ekskursų, erotikos ir labai daug humoro. 5. Tai knyga išsaugojusiems savyje vidinį vaiką. Jei tą vaiką nebeprikeliamai užgniaužėte – nepirkite šitos knygos. 6. Visi knygoje aprašyti sapnai – realūs. Autorius juos yra įvairiu metu susapnavęs, spėjęs užrašyti ir priskyręs savo personažams. 7. Šie sapnai – savotiški tekstų skirtukai, be to, jie kuria knygai reikalingą foną. Kiti skirtukai – partitūrų ištraukos tarp skirtingų naratyvų. Jas niūniuoti nebūtina, bet jei norėsite – niūniuokite į valias. Kęstutis Navakas Kęstutis Navakas – žinomas poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Už savo kūrybą yra pelnęs daugybę įvertinimų, 2007 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Plačiau
  10. P
    Mergina po vidurnakčio
    Naujienų portalo redaktorė Ema per metus persikrausto net šešis kartus. Sostinėje gyvenanti trisdešimtmetė vis pakuoja daiktus ir ieško naujų namų. Susitinka su draugais ir padeda jiems gelbėti savo gyvenimus. Bendrauja interneto pažinčių svetainėse ir vaikšto į pasimatymus, ieškodama to, kuris padės užmiršti praeities žaizdas bei susikurti nuostabią ateitį. Tik ar tai įmanoma? Linksmas, šmaikštus ir šiek tiek sarkastiškas romanas apie santykius, kurie netrunka nė trejų metų. Apie moterų draugystę ir jų ryžtą rizikuoti. Apie nesėkmes ir džiaugsmus, kurie subrandina ir stiprina. Ir, žinoma, apie meilę, kuria apdovanojami drąsiausieji. Viskas tik laikinos stovyklavietės. Kur bebūtum: Vilniuje, Londone ar saloje atsiribojęs nuo pasaulio. Ši knyga apie naktimis pasigirstantį vidinį balsą, kuris sako: bėk. Susipakuok daiktus ir keisk viską tuoj pat, elkis taip, kaip trokšta tavo širdis. Kismas – kaina, kurią moki tam, kad surastum tikruosius namus. Tu – visada kelyje. - Edita Puskunigytė Ema, tarsi lietuviškoji Bridžita Džouns, nerianti iš vieno pikantiško nuotykio į kitą, įkvepia mažiems bei dideliems gyvenimo pokyčiams. Ypač kai esi nebe -niolikos! - Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, knygų apžvalgininkė, www.vitale.lt Plačiau
Puslapis:
  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5

Tinklelis Sąrašas

Didėjantis