Lietuvos aut.

Tinklelis Sąrašas

Didėjantis
Puslapis:
  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5
  1. P
    Trisdešimt

    Trisdešimt

    4,90 €
    „Trisdešimt“ – penktoji autorės knyga. Smetonos laikų Kaunas su lapių kailiais pasipuošusiomis damomis ir nūdienos Londonas – su barais ir vienišių butais, kuriuose netyla šmaikštūs, dažnai nepadoriai nuoširdūs jaunų moterų pokalbiai. Tarpukario Kaunas mena Silvijos istoriją, o po mūsų dienų Londoną blaškosi savo trisdešimtojo gimtadienio paniškai bijanti jos proanūkė Jurga – įsimylėjusi klestintį finansininką, bet niekaip nesugebanti pamilti savęs. Vakarais Jurga susitinka su bičiule Brigita, kalbėdamosi apie artėjantį trisdešimtmetį ir savo nesutvarkytą gyvenimą jos kas kartą pasižada iš pagrindų jį keisti. Ir vis nesiima. Kol vieną dieną jųdviejų kelyje pasipainioja Gulzaras – smulkutis, miniatiūrinis senukas iš Irano... Šį kartą užsimojau stoti į akistatą su moteris ištinkančia trisdešimtmečio baime, nes „po to jau tik viską stangrinti ir maskuoti. Esi long life milk“, kaip kartą man sakė bičiulis. Nes viską suspėti, atrodo, reikia iki trisdešimties... O kiek metų buvo mano prosenelei, kai prasidėjo karas? Ne kartą pati savęs klausiau: „Kaip tau ne gėda teršti švento prosenelės atminimo banaliomis išlepusių mergų trisdešimtmečio krizėmis?“ Bet reflektuoti save man visada buvo svarbiau nei pasakoti apie kitus, dabartis visada bus sodresnė už praeitį, o retkarčiais dvejodama dėl savo kūrybos egocentriškumo aš atsigręžiu į sujauktą menininkės Tracey Emin lovą, jau tapusią šiuolaikinio meno eksponatų ikona. Ir ne – man ne gėda. Tik truputį baisu. Vaiva Rykštaitė Plačiau
  2. P
    Privatus gyvulėlių gyvenimas
    Septyni punktai apie knygą 1. Ar mes susikuriame kitus, ar kiti mus kuria, anot knygos – rašo? Ar esama neįmanomo įvardyti kažko, kas kuria ir rašo visus? Kiek mes autentiški ir ar būti tokiems mums būtina? Tokių minčių kils skaitant knygą. O jei kils kitokių – tuo geriau. 2. Palyginti su romanu „Vyno kopija“, ši knyga daug lengviau skaitoma, neturi tiek kodų ir intertekstų, tačiau ir joje nieko nereikia suprasti tiesiogiai, ką skaitytojas / -a labai greit pastebės. 3. Laikas, erdvė ir personažų raiška čia artimesni sakmei, mitui ar sapnui (kartais – anekdotui), tad neverta ieškoti loginių sekų ir paaiškinimų. 4. Knygoje rasite detektyvo, nuotykių, keisčiausių fantazijų, kultūrinių ir psichologinių ekskursų, erotikos ir labai daug humoro. 5. Tai knyga išsaugojusiems savyje vidinį vaiką. Jei tą vaiką nebeprikeliamai užgniaužėte – nepirkite šitos knygos. 6. Visi knygoje aprašyti sapnai – realūs. Autorius juos yra įvairiu metu susapnavęs, spėjęs užrašyti ir priskyręs savo personažams. 7. Šie sapnai – savotiški tekstų skirtukai, be to, jie kuria knygai reikalingą foną. Kiti skirtukai – partitūrų ištraukos tarp skirtingų naratyvų. Jas niūniuoti nebūtina, bet jei norėsite – niūniuokite į valias. Kęstutis Navakas Kęstutis Navakas – žinomas poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Už savo kūrybą yra pelnęs daugybę įvertinimų, 2007 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Plačiau
  3. P
    Angelai neverkia

    Angelai neverkia

    6,99 €
    Meilė gali pasivyti ir po dvidešimties metų. Tada, kai nieko iš gyvenimo nebesitiki ir nebelauki. Ar įmanoma tą patį žmogų įsimylėti antrą kartą, nors jis kadaise sudaužė širdį ir gyvenimą į šipulius? Ką daryti, kai peržengus penkių dešimčių metų slenkstį įsisuka beprotiškų jausmų verpetai? Žengti į tą pačią upę – tikriausiai kvailas pasirinkimas. Bet... kodėl ne? Knygos heroję Jurgą pasiveja ne tik meilė, bet ir liga, nešanti kitokių jausmų sumaištį. Skausminga patirtis jai padeda naujai pamatyti pasaulį ir artimus žmones. Jolita Herlyn romanus pradėjo rašyti su šeima apsigyvenusi Hamburge. Praeityje palikusi filosofijos dėstytojos, valdininkės, žurnalistės, televizijos laidų vedėjos ir rinkodaros specialistės karjerą, ji ėmė kurti istorijas, kurių herojės – moterys, ieškančios savo kelio, mylinčios ir abejojančios, klystančios, bet nepalūžtančios. „Angelai neverkia“ – šeštasis autorės romanas. Plačiau
  4. P
    Mergina po vidurnakčio
    Naujienų portalo redaktorė Ema per metus persikrausto net šešis kartus. Sostinėje gyvenanti trisdešimtmetė vis pakuoja daiktus ir ieško naujų namų. Susitinka su draugais ir padeda jiems gelbėti savo gyvenimus. Bendrauja interneto pažinčių svetainėse ir vaikšto į pasimatymus, ieškodama to, kuris padės užmiršti praeities žaizdas bei susikurti nuostabią ateitį. Tik ar tai įmanoma? Linksmas, šmaikštus ir šiek tiek sarkastiškas romanas apie santykius, kurie netrunka nė trejų metų. Apie moterų draugystę ir jų ryžtą rizikuoti. Apie nesėkmes ir džiaugsmus, kurie subrandina ir stiprina. Ir, žinoma, apie meilę, kuria apdovanojami drąsiausieji. Viskas tik laikinos stovyklavietės. Kur bebūtum: Vilniuje, Londone ar saloje atsiribojęs nuo pasaulio. Ši knyga apie naktimis pasigirstantį vidinį balsą, kuris sako: bėk. Susipakuok daiktus ir keisk viską tuoj pat, elkis taip, kaip trokšta tavo širdis. Kismas – kaina, kurią moki tam, kad surastum tikruosius namus. Tu – visada kelyje. - Edita Puskunigytė Ema, tarsi lietuviškoji Bridžita Džouns, nerianti iš vieno pikantiško nuotykio į kitą, įkvepia mažiems bei dideliems gyvenimo pokyčiams. Ypač kai esi nebe -niolikos! - Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, knygų apžvalgininkė, www.vitale.lt Plačiau
  5. P
    Laimingi žmonės keliauja dviračiais
    Goda, 33 metų vienturtė, išpaikinta pasiturinčių tėvų dukrelė, krizės metu paprašoma išeiti iš darbo. Seno troškimo pagyventi užsienyje ir nuobodaus, šalto ir nelaimingo gyvenimo vejama, Goda susikrauna lagaminus ir išvažiuoja. Ji nusprendžia dvejus metus pagyventi Olandijoje. Per juos ji bandys susipažinti su žmonėmis, kurie visada buvo laisvi, kurių šypsenos plačios, kaip burės. Ji būtinai išmoks naują kalbą, supras jų kultūrą ir... gal net susiras draugą? Nuotykiai prasideda. Ji neturi kur gyventi, negauna darbo, paskui atleidžiama iš ilgai laukto darbo fabrike. Lūkesčių burbulas subliūkšta, tačiau Goda užsispyrusi laikosi savo: bet kokia kaina išsilaikyti bent jau dvejus metus. Ji pakliūna į tikrą dykumą: plauna tualetus, dirba valgykloje paprasčiausius darbus, gyvena griūvančioje fermoje su dešimčia svetimų vyrų, kambaryje, kurio durys neužsirakina, kuriame veisiasi pelės... Tačiau pakėlusi galvą nuo juodo darbo, Godai mato, kad ji yra laimingų žmonių šalyje. "Keliai čia lygūs, o kasininkės žiūri į akis", rašo ji laiške artimiesiems. Ji ima ieškoti pažinčių su vietiniais, susipažįsta su vienu, paskui su kitu vyru. Jie ją palieka, išduoda ir galiausiai, po dviejų metų, Goda grįžta namo. Krizė jau pasitraukusi, daugelis žmonių emigravę ir ją buvusi vadovė pakviečia grįžti į tą patį darbą. Ratas apsisuka, Goda grįžta į tą patį tašką, iš kurio išvažiavo. Tačiau ar tikrai?.. "Knyga visuomet yra kelionė. Po kitas šalis, po kitų gyvenimus, jausmus. Ši knyga kviečia pakeliauti po “laimingų žmonių šalį” ir po jaunos moters gyvenimą, jos ieškojimus. Skaitymo kelionė lengva, vaizdinga, įtraukianti, kupina šviesios nuojautos, kad “viskas bus gerai”. Raminta Stanitytė-Česnulienė "Pabučiuok man... į šypseną" autorė. Plačiau
  6. P
    Angelai

    Angelai

    8,05 €
    Vadovauti linkusi Viltė. Atviraširdė Olė. Klasės žvaigždė Airė Armantė. Užsispyrėlė Tania. Jautrioji svajoklė Alanė. Kas galėtų vienyti tokias nepanašias merginas? Atsakymas vienas: akrobatinių šokių rinktinė. Ilgas treniruotes ir varžybas merginos derina su įprastu gyvenimu: mokykla, namų darbais ir draugais. Vis dėlto kiekviena jų turi bendrą komandos svajonę – auksu suspindėti tarptautinėje arenoje. Šiemet šis tikslas tampa lemtingas. Anksčiau stokojusios teisėjų palankumo, komandos laukia iššūkis – arba laimėti pasaulio čempionatą, arba atsisveikinti su rinktine. Galbūt padės naujas vardas ‒ „Angelai“? Taip pavadinusios komandą, merginos netruks įsitikinti, kad pergalę pasieks tik tada, kai šokiui įkvėps sielą. Kiekvienos iš jų laukia savitas kelias, o jo gale atsiveriančios durys ne tik nustebins pačias merginas, bet ir negrįžtamai pakeis jų gyvenimus. Plačiau
  7. P
    Nežinios fronto linijos
    Aušra Mažonė – Moterų edukacijos studijos (MES) įkūrėja. Straipsnių apie įdomias moteris autorė, Lietuvos bajoraitė. Gabrieliaus mama, kario žmona. Savanorystę, socialinę atsakomybę, patriotiškumą ugdančių ir skatinančių projektų iniciatorė, savanorė bei dalyvė, valstybės tarnautoja. Šioje knygoje susitiksite su Izraelio, Ukrainos, Kenijos, Japonijos, Indijos, Šri Lankos, JAV, Saudo Arabijos ir kt. šalių moterimis, nusprendusiomis priimti karininko žmonos likimą. Tokia ir knygos autorės – lietuvių karininko žmonos – dalia. Išlydėjusios savo vyrą į karines misijas, jos susiduria su nežinomybe, baime ir nerimu, išgyvena nuolatinę meilės ir pareigos, dabarties pilnatvės ir ateities nežinomybės, šalto proto ir prieštaringų jausmų kovą. Kad ir kaip būtų sunku, jos randa savąjį tikėjimo ir stiprybės šaltinį, skatinantį pasitikti gyvenimą drąsia ir atvira širdimi. Kiekviena iš jų atskleidžia intriguojantį politinį, religinį ir kultūrinį gimtosios šalies paveikslą ir, žinoma, kalba apie šeimą, motinystę, karjerą, meilės galią ir taikos palaikymo misijos svarbą. Keliaudamas per kariaujančią Ukrainą įsitikinau, kad artimųjų išgyvenimai dėl frontininkų yra labai svarbūs norint suprasti tikrąją karo tragediją. Aušra surinko šias dramas ir sudėjo į jautrų bei įtaigų pasakojimą. Taip jausmingai galėjo parašyti tik moteris, pati regėjusi nežinios fronto linijas. Dovydas Pancerovas, žurnalistas, bestselerio „Kiborgų žemė“ autorius Visos šios knygos istorijos – tikros ir jaudinančios. Kiekvienas pasakojimas pradedamas nuo pažinties su kario šeimos gimtąja šalimi ir baigiamas kokia nors tiesa, vedančia knygos herojus per kasdienius bei kritinius gyvenimo įvykius. Visas moterų istorijas sieja tai, kad jų šeimos kario gyvenimo misija – ginti Tėvynę. Šie pasakojimai – tai ir įkvepiantys pamokymai, padedantys kiekvienai šeimai įveikti nežinios frontą. - Vilma Žukienė, LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė, Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko žmona „Nežinios fronto linijos“ yra daug daugiau nei pasakojimai apie išsiskyrimus ir susitikimus. Tai knyga apie gebėjimą likti kartu. Mano tėvas, išėjęs ginti Tėvynės, dėl karo metu susiklosčiusių sąlygų nebegalėjo grįžti ir tėvai ilgą laiką nieko nežinojo vienas apie kitą. Mama patyrė daug sunkumų, ypač viena augindama dukrą, tačiau abu tėvus stiprino tikėjimas į Dievą. Nuolatinis buvimas Dievo artumoje teikia stiprybės išlikti kartu šeimoje, kad ir kokios sunkios aplinkybės susiklostytų. - Arkivyskupas Gintaras Grušas Plačiau
  8. P
    Pietinia kronikas

    Pietinia kronikas

    8,00 €
    Šiauliai. Vieno vaikino istorija iškart po nepriklausomybės. Kožos ir treningai, meilė ir pinigai, laukinis kapitalizmas ir regbis. Juokas pro ašaras…i viskas – originals. Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, rašytojas – pirmuoju savo romanu „Pietinia kronikas“ stato Šiauliams paminklą. Tai knyga apie Šiaulius, parašyta Šiaulių šneka. Apie bachūrą iš Pietinio rajono anais laukiniais laikais. „Pietinia kronikas“ – romanas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Laiko mašina, be atsikalbinėjimų panardinanti į netolimą istoriją – XX a. pabaigą. Skaitytojas neturi kur trauktis. Atsivertęs knygą, jis jau yra ano meto Šiauliuose, mato jaunus BIX, GIN‘ GAS, treningus ir kambarį su „Rembo“ plakatu ant sienos, važiuoja su tašėmis į Latviją, žaidžia regbį, įsimyli ir nusivilia. Bet tai dar ne viskas. Jis ne tik mato, patiria, bet ir girdi. Nes Šiaulių šneka liejasi laisvai. Šiauliai – tai kultūrinis sprogstamasis mišinys. Jo sudedamosios dalys – Pietinis, kultūrkė, parodrūmis ir dailės fakultetas. Kai šie ingredientai susimaišo, atsiranda BIX ir kiti ryškūs sprogimai. Geros kelionės į tuos laikus! Saulius Urbonavičius-Samas Rimantas Kmita man primena, kad bendrinė kalba gali būti tik abstrakti valdžios kalba. Todėl, norėdamas kalbai grąžinti jos medžiagiškumą, faktūrą, vibruojantį vietos dvasios pojūtį, turi atsigręžti į tarmiškas pasaulio ištaras. Per kapotą šiaulietiško kalbėjimo ritmiką atsiveria jokioje kitoje kalboje neįmanomos Pietinio daiktų ir patirčių kombinacijos. - Virginijus Kinčinaitis Kronikų būna visokių ir iš visur: iš pasaulio, Lietuvos ir Šiaulių, bet „Pietinia kronikų“ transliacijos vieta – ne Šiauliai, o literatūrinė kalba („antra medalia puse“), kaip tik čia, romano kalboje, skaitytoją ištinka svarbiausi įvykiai. Laikykitės, nešiauliškiai. - Danutė Kalinauskaitė Plačiau
  9. P
    Ar gali būti, kad ir mes gyvename mūsų laikais?
    Nebus, nes ir būti negali, kad būtum kada mano pusėj, Tu – priekin pažengusios šalys, o aš – tos, kur vis dar prie ruso... Lėktuvais, laivais, limuzinais tu skrieji pirmyn į gerovę, Aš – runkelis toks paskutinis, kad jo net šernai neišrovė... Paryžiuj, Atėnuos, Pirėnuos sapnuoju tave – kas iš to? – Raseiniuos, Kuršėnuose, Prienuos tu niekad manęs nesapnuosi... Kai plentais tu lėksi greituoju būdu per Europos peizažą, Matysi: paplentėj svyruoja žmogelis... Žinok, kad tai aš... - Juozas Erlickas Plačiau
  10. P
    Dziedas

    Dziedas

    8,00 €
    Pasirodo, kad būdamas gyvas ir užimdamas kuklią, kaip atrodė, vietą kaimo gyvenime, mirdamas Dziedas išplėšė ir nusinešė su savimi ištisą epochą. Ir dauguma tą pajuto. Romas Treinys (1957– 2018) – išskirtinė lietuvių kultūros asmenybė, žmogus, visą gyvenimą atidavęs teatrui: ilgametis Jaunimo teatro šviesų dailininkas, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus asistentas. Gyvenimo pabaigoje Romas Treinys apsigyveno Dzūkijoje, Mardasavo kaime, kur pabaigė vienintelį savo romaną „Dziedas“. Dzūkijos kaime prie Merkio, upės padalintame į Lietuvą ir Lenkiją, skleidžiasi žmonių likimai: žydai ir lietuviai, jų tarpusavio santykiai, kaimo kasdienybė ir ją sugriovęs karas, baisūs pokario metai, kaimynai, tapę partizanais ir išdavikais, žudynės ir tremtys, vidinė jėga, padedanti išlikti, ir mirtys tų, kuriems išlikti nepavyko. Ir pribloškiančios istorijos apie meilę ir kerštą, kurių negali užmiršti net užvertęs knygą. Tačiau su dzūkiškąja linija susipina istorija apie škotus Lietuvoje, prieš akis atskleidžianti Lietuvos istorijos puslapį, apie kurį tiek mažai žinome: Jono Karolio Chodkevičiaus žygiai drauge su škotu Edgaru Ramsay 1605 m., Kėdainių gimnazijos rektoriaus Tomo Ramzos parengtas ir išleistas pirmasis Naujojo Testamento vertimas į lietuvių kalbą, Boguslavo Radvilos bendražygio Mykolo Ramsay dvikovos, Kristupo Ramsay prekybiniai keliai, Tomas Ramza, 1812 m. karo karininkas... Ar visa tai tikrai buvo? Dziedas gyveno tikrai. O dėl viso kito aišku viena: fiktyvūs veikėjai gyvesni už realius, istorija alsuoja, iš po žirgų kanopų virsta dulkių debesys, o Jokūbas neša Rachelę ant rankų, svaigdamas iš laimės ir aistros… „Dziedas“ – romanas, stiprus kaip dzūkiškos smėlynų pušies šaknys, deginantis kaip škotiškas viskis, pilnas istorijų apie susipynusius lietuvių, žydų, lenkų ir škotų likimus. Apie tai, iš kur mes esame kilę, apie mūsų stiprybę vienybėje, apie neužmirštamus senosios Lietuvos žmones. Su Romu apkeliavome pusę pasaulio. Dabar, kai jo jau nebėra, savo rankose laikau jo parašytą knygą. Tai man didžiulė staigmena. Jis ją tyliai ruošė turbūt visą gyvenimą. Ši knyga – ne apie egzotiškas ar tolimas šalis, į kurias Romas Treinys ne kartą vyko su Eimunto Nekrošiaus spektakliais. Joje – istorijos ir portretai žmonių, gyvenusių čia, arti, Lietuvoje. Šalyje, kuri jam visada buvo brangiausia ir svarbiausia. - Andrius Mamontovas Plačiau
Puslapis:
  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5

Tinklelis Sąrašas

Didėjantis