Ar gali būti, kad ir mes gyvename mūsų laikais?

Nebus, nes ir būti negali, kad būtum kada mano pusėj, Tu – priekin pažengusios šalys, o aš – tos, kur vis dar prie ruso... Lėktuvais, laivais, limuzinais tu skrieji pirmyn į gerovę, Aš – runkelis toks paskutinis, kad jo net šernai neišrovė... Paryžiuj, Atėnuos, Pirėnuos sapnuoju tave – kas iš to? – Raseiniuos, Kuršėnuose, Prienuos tu niekad manęs nesapnuosi... Kai plentais tu lėksi greituoju būdu per Europos peizažą, Matysi: paplentėj svyruoja žmogelis... Žinok, kad tai aš... - Juozas Erlickas